- pasukinėti
- pasukinė́ti NdŽ, KŽ
1. iter. dem. pasukti 1: Nusipirkęs pasukinė́jo žiedą, pasigrožėjo DŽ1. | refl. tr.: Palengvu raktą pasukinė́jas, pasukinė́jas, ir atsidaros [durys] Trš. Parvažiavęs pri tėvų, ... [sūnus] pasisukinėjo šrūbelius, esančius ant žiedo BsPII24(Varn).
2. iter. dem. pasukti 3. | refl.: Sakytum dalge pasisukinėta rš.
3. iter. dem. pasukti 14. | refl.: Neik tiesiai par purvynus, pasisukinė́k Krš.
4. iter. dem. pasukti 15: Tikrai, Vilkienė staiga uždarė burną, pasukinėjo galvą; jos akys atsivėrė I.Simon. Būs į mūrį įdirbtas toks medis drūktas, pasukinė́jamas buvo Nt. | refl. KŽ: Ji mėgsta pasisukinė́ti prieš veidrodį DŽ1. Gaidienė, išlipusi iš vežimo, pasikraipė, pasisukinėjo, nusidulkino I.Simon. Žekės buvo be kulnų: pasukinėdamos nešiojo Šts.
5. refl. Všv iter. dem. pasukti 16 (refl.): Ignotas dar pasisukinėjo po gimtinės kampelius rš. Tu prie durų pasisukinė́k, ir aš tuoj ateisiu Prn. Augąs vaikas pasisukinė́jo po vaivoryną, i rado vos gyvą Eig.
6. refl. iter. dem. pasukti 17 (refl.): Negražioms reik gerai pasisukinė́ti, kol kokį prisitrauka Krš.
7. Vlk iter. dem. pasukti 19: Dirbtau – rankos kojos pasukinė́tos Pls. ^ Kad kojas pasukinė́tumėt! Vvs.
8. tr. kiek nusukti, pavogti: Kapeikų pasukinė́[ja], kaip dirba, paskuo reik praleisti Rdn.
◊ gálvą pasukinė́ti įtemptai pagalvoti, pasvarstyti: Reikia ir galvą gerokai pasukinėti, kad pragyventi galėtumei rš.\ sukinėti; antsukinėti; apsukinėti; atsukinėti; įsukinėti; išsukinėti; nusukinėti; pasukinėti; persukinėti; prasukinėti; prisukinėti; susukinėti; užsukinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.